Pranas Daunys: kas pritaikė Brailio raštą lietuviams

Pranas Daunys (1900–1962) buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, mūšyje netekęs regėjimo, kuris pritaikė Brailio rašto abėcėlę lietuvių kalbai. Jo abėcėle 1928 m. pradėjo mokytis pirmieji Kauno aklųjų instituto mokiniai, o 1930 m. ten pradėtos spausdinti lietuviškos knygos Brailio raštu. Šia abėcėle lietuviai neregiai skaitė ir rašė daugiau nei septyniasdešimt metų, iki 2000 m. reformos.

Šis straipsnis remiasi Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) tekstu „Brailio raštas Lietuvoje“ ir Visuotine lietuvių enciklopedija.

Svarbiausia

  • Gimė 1900 m. rugsėjo 16 d. Paneveržio kaime, Utenos apskrityje; mirė 1962 m. Kaune.
  • 1923 m. sausio 6 d. mūšyje netoli Širvintų sprogusi granata jį sužeidė į galvą: neteko regėjimo ir dalies klausos.
  • 1925–1926 m. mokėsi Rygos aklųjų institute: bendrojo lavinimo dalykų, užsienio kalbų ir muzikos.
  • Grįžęs pritaikė Brailio abėcėlę lietuvių kalbai; enciklopedija tai sieja su 1927 m.
  • Jo abėcėle mokyta 1928 m. atidarytame Kauno aklųjų institute; 1930 m. ten pradėtos spausdinti knygos Brailio raštu.
  • Abėcėlė naudota iki 2000 m., kai patvirtinta reformuota lietuviška Brailio abėcėlė.

Nuo savanorio iki neregio

Pranas Daunys gimė Kuktiškių valsčiaus Paneveržio kaime. Dvejų metų neteko motinos ir užaugo pas dėdę netoli Vyžuonų. 1919 m. birželį įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių gretas, o 1921 m. jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis.

1923 m. sausio 6 d., kovojant netoli Širvintų, sprogusi granata jį sunkiai sužeidė į galvą. Po sužeidimo jis neteko regėjimo ir dalies klausos ir apsigyveno Kaune, bendrabutyje, skirtame karo metu negalią įgijusiems kariams.

Ryga, sąjunga ir abėcėlė

Karo invalidams šelpti įkurtas komitetas surado lėšų, kad keli kare apakę kariai galėtų mokytis Rygos aklųjų institute. 1925 m. rugpjūčio pabaigoje ten išvyko keturi neregiai, tarp jų Pranas Daunys. Kiti mokėsi šepetininko amato, o jis – bendrojo lavinimo dalykų, užsienio kalbų ir muzikos.

1926 m. vasarą jis padėjo surengti Lietuvos aklųjų suvažiavimą ir buvo išrinktas į naujai įkurtos Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybą. Grįžęs iš Rygos, jis pritaikė Brailio abėcėlę lietuvių kalbai, remdamasis latvių, vokiečių ir kitų lotyniškąja abėcėle rašančių kalbų Brailio raštu. Pačią Brailio abėcėlę Lietuvos visuomenei pirmasis pristatė profesorius Petras Avižonis 1923 m. knygelėje apie aklųjų globą.

Kauno aklųjų institutas

Prano Daunio abėcėle buvo mokomi 1928 m. pradėjusio veikti Kauno aklųjų instituto mokiniai, o 1930 m. ten pradėtos spausdinti knygos Brailio raštu. Pats Daunys buvo puikus pianistas ir dirbo instituto muzikos mokytoju; jis koncertavo Kauno salėse ir rašė: išleido atsiminimų knygą „Vargo keliais“ (1933), novelių rinkinį ir apysaką.

1928 m. gegužės 15 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu ir tapo pirmuoju Lietuvos neregiu, gavusiu tokį aukštą valstybės apdovanojimą.

Nuo Daunio abėcėlės iki šiandienos

Daunio abėcėlė buvo vartojama daugiau nei septyniasdešimt metų. Siekiant didesnio suderinamumo su kitomis lotyniškąja abėcėle rašančiomis kalbomis, 2000 m. birželio 29 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 878 patvirtinta reformuota lietuviška Brailio abėcėlė. Reforma pakeitė raidžių u, v, w, z, ė ir ū ženklus; nuo 2000 m. rugsėjo pradinukai mokomi naujosios abėcėlės.

2019 m. visa lietuvių kalbai pritaikyta Brailio rašto ženklų sistema įtvirtinta Lietuvos standarto LST ISO 17049:2017 nacionaliniame priede. Jis, be kita ko, nustatė, kad taškas visada rašomas 2, 5, 6 taškais, o kelių didžiųjų raidžių seka žymima 4, 5 taškų ženklu.

Šiandien Prano Daunio vardas Brailio raštu atrodo taip: ⠨⠏⠗⠁⠝⠁⠎⠀⠨⠙⠁⠥⠝⠽⠎. Visą abėcėlę rasite Brailio rašto lentelėje.

Atminimas

  • 1992 m. įkurtas katalikiškasis Prano Daunio fondas akliesiems remti.
  • 2010 m. jo vardas suteiktas Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui.
  • 2015 m. Kaune pastatyta natūralaus dydžio bronzinė Prano Daunio skulptūra.

Dažniausi klausimai

Kas sukūrė lietuvišką Brailio abėcėlę?

Pranas Daunys, kare apakęs savanoris, Brailio abėcėlę lietuvių kalbai pritaikė grįžęs iš Rygos aklųjų instituto; enciklopedija nurodo 1927 metus. Pačią Brailio sistemą 1829 m. sukūrė prancūzas Louis Braille.

Ar Prano Daunio abėcėlė vartojama ir dabar?

Iš dalies. 2000 m. reforma pakeitė kelių raidžių ženklus, kad lietuviškas Brailio raštas geriau derėtų su kitomis kalbomis. Kitos raidės liko tokios pat.

Kur Lietuvoje galima pasiskolinti knygų Brailio raštu?

Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje (LAB), kuri leidžia ir skolina knygas Brailio raštu ir garsines knygas.